Popieriaus marmuravimo teptukai

Popieriaus marmuravimo teptukas || Brushes for marbling

Šiandien noriu pakalbėti apie popieriaus marmuravimo teptukus. Apžvelgti, kokie buvo naudoti seniau ir kokius galime sutikti naudojant šiandien.

Iš kokių medžiagų buvo gaminami popieriaus marmuravimo teptukai, labai priklausė nuo laikotarpio, regiono ir naudojamų medžiagų sudėties (technologijos). Kadangi popieriaus marmuravimo technikos užuomazgos labai senos (nuo X a.), o technologijos žinios ilgus šimtmečius buvo perduodamos remiantis žodine tradicija, tad kalbėdami apie laikus iki XVII a. dažniausiai remiamės fragmentinėmis žiniomis, senųjų knygų iliustracijosmis, miniatiūromis bei turimomis žiniomis šiandien, nes būtent jos ir susiformavo senųjų tradicijų pagrindu.

Anksčiausia literatūra užsimenanti apie popieriaus marmuravimą Europoje (Kircher, A. (1646), Evelyn, J. (1662)) mini, kad dažai ant vandens paviršiaus buvo taškomi teptuku, kurio šereliai pagaminti iš šerno šerių. Pirmoje žinomoje marmuravimo proceso iliustracijoje, publikuotoje 1738 m. Smith, G. knygoje, pavaizduota, kad dažai lašinami plunksna ar kažkuo labai panašiu į ją. Dossie, R. (1758) taip pat mini plunksną arba pieštuką/ lazdelę, kaip priemonę pernešti dažus ant vandens. Didelį įnašą 1765 m. praskleidžiant slaptąsias šios technikos užuolaidas padarė Diderot, D., D’Alembert, J. L. išleisdami veikalą Encyclopedie, kuriame išsamiai aprašyta, kad teptukai gali būti kelių formų ir naudojami skirtingiems raštams atlikti. Knygos iliustracijose pavaizduoti teptukai surišti iš ryžių šiaudų ir teptukai, kurių šereliai pagaminti iš kiaulės šerių.

Na, o kokie teptukai yra naudojami šiandien?

Visi mene naudojami teptukai yra skirstomi į švelniaplaukius ir šerinius. Popieriaus marmuravime naudojami būtent šeriniai, jie būna natūralios arba sintetinės kilmės.

Remiantis turkiškąja šio amato (ebru) tradicija, teptukai yra apvalios formos, kurių rankenėlės gaminamos iš rožių kotų (25-30 cm ilgio), o plaukeliai iš arklio šerių. Tokia teptuko konstrukcija užtikrina, kad vienu kartu teptukas išlaikys dažų kiekį, pakankamą pilnam vandens paviršiaus padengimui dažais. O tai ypač svarbu norint tolygiai atlikti raštą. Rankenėlė turi būti pakankamai ilga, nes tik dirbant tokiu instrumentu, galite užtikrinti valdymą. Tenka matyti meistrus naudojant šiuolaikinius plokščius teptukus. Jų yra gera kaina ir prieinamumas, tačiau aš į juos žiūriu kiek skeptiškai. Dėl savo konstrukcijos jie savyje mažai laiko dažų, su jais sudėtingiau valdyti taškymo lokaciją.

Taip pat nemažai meistrų naudoja ryžių stiebelių ryšulėlius. Jie gali būti storesni bei plonesni, priklausomai prie kokio dydžio indo dirba meistras. Jų pagrindinis privalumas – žema kaina, geras pasiekiamumas ir žinoma ekologija, tačiau jie gali trupėti, pačiu nepalankiausiu mums metu. Šiandienos meistrai, o ypač tie, kurie dirba su akrilu ir cheminėmis marmuravimo medžiagomis, naudoja tos pačios konstrukcijos plastikines šluoteles (šepetėlius). Jie atsparesni neigiamam medžiagų poveikiui, tad tarnauja daug ilgiau.

Bet kuriuo atveju, kiekvienas meistras įrankius renkasi pats, dažnu atveju juos gaminasi pagal savo darbo įpročius, supratimą, naudojamą technologiją. Jei reiktų trumpai apibendrinti, kokie marmuravimo teptukai yra geriausi, atsakyčiau, tie, su kuriais pasiekiate geriausių rezultatų!

Literatūra:

  • DIDEROT, D., LE ROND d’ALEMBERT, J. (1768). Encyclopedie, Vol. IV p. 275-6.
  • ERIS, M. N. (2007). Mustafa Esat Düzgünman. İstanbul Büyükşehir Belediyesi Kültür AŞ.
  • MIURA, E. (1991). The Art of Marbled Paper: Marbled Patterns and How to Make Them. Kodansha International.
  • WOLFE, R. J. (1990). Marbled Paper-Its History, Techniques, and Patterns: with Special Reference to the Relationship of Marbling to Bookbinding in Europe and the Western World, Philadelphia: University of Pennsylvania Press.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *